Vienas iš labiausiai paplitusių mitų apie deguonies kosmetiką – tai priklausomybė nuo jos ir „abstinencijos sindromas“. Ar tokia sąvoka tinka kosmetologijoje, ar galima priprasti prie kosmetikos produkto ar prie deguonies komplekso?
Jūsų dėmesiui – straipsnis iš žurnalo „Strana Faberlic“, kuriame į šį klausimą atsako Rima Kornejeva, jungtinės kompanijos Faberlic mokslinių – techninių tyrimų centro direktorė ir vyriausioji kosmetologė, medicinos mokslų kandidatė.
Kur baigiasi mitai ir prasideda realybė
Nuostabu, tačiau per ilgesnę nei 22 metų savo kaip gydytojos praktiką man nė sykio nepasitaikė sutikti paciento, turinčio priklausomybę kosmetikai. Iki šiol nesuprantu, kur gimsta tie „siaubiakai“ apie staiga pasenusį veidą su siaubingomis raukšlėmis, atsiradusiomis po to, kai baigėsi brangus kremas, ir apiej aunatviško veido ovalo praradimą iškart nustojus vartoti kremą nau raukšlių.
Siekdami išsiaiškinti šį painų klausimą, pradžiai susitarkime dėl sąvokų vartojimo. Tuomet viskas pasidarys aiškiau. Skirtingi autoriai sąvoką „priklauosmybė nuo kosmetikos“ vartoja skirtingomis prasmėmis – viskas priklauso nuo kompetentingumo, fantazijos ir autoriaus, sukūrusio konkretų mitą, išsilavinimo.
Pirmasis mitas: „Priklausomybė nuo kosmetikos“
Labiausiai paplitę klaidingi išsireiškimai:
„Oda pripranta prie kosmetikos ir nustoja į ją reaguoti“.
„Oda pripranta prie kosmetikos kaip prie dopingo, ir jeigu liaujamasi ją vartoti, senėjimas vyksta labai sparčiai“.
„Kosmetiką reikia keisti kas 2 savaites/2 mėnesius (terminai keičiasi priklausomai nuo autoriaus fantazijos, pakuotės dydžio ir kitų sąlygų), kitaip atsiras priklausomybė“.
Tiesa apie priklausomybę nuo kosmetikos
„Priklausomybė“ nuo kosmetikos (ar abstinencijos sindromas) neegzistuoja.
„Abstinencijos sindromas“ – tai medicinos terminas, apibūdinantis paciento savijautos pablogėjimą ir naujų ligos simptomų atsiradimą po to, kai nustojami vartoti tam tikri vaistai. Beje, labai rimti vaistai!
Pirmiausia tai anaboliniai, steroidiniai hormonai, skydliaukės ir kasos hormonai, psichotropiniai preparatai, antidepresantai, trankvilizatoriai, narkotiniai nuskausminantys preparatai ir panašiai. Nikotinas ir alkoholis taip pat sukelia abstinencijos reiškinius. Pavyzdžiui, sportininkas, nusprendęs padidinti savo raumenų masę vartodamas anabolinius preparatus, labai greitai pastebės savo fizinės formos pablogėjimą, jeigu liausis juos vartojęs.
O štai „abstinencijos sindromas“ nustojus vartotus aktyvią priemonę nuo raukšlių, švelniai tariant, šiek tiek hiperbolizuotas. Biologiškai aktyvūs stimuliuojantys priedai, leidžiami naudoti kosmetinėse priemonėse, nėra labai aktyvūs ir nepriskiriami farmacinėms priemonėms (jie nėra vaistai). Naudoti kosmetikoje hormonus apskritai draudžiama. Naudojant kremą staiga atjaunėti (20 metų), taip pat, kaip ir staiga pasenti, mustojus jį naudoti, neįmanoma.
jeigu konkretus kremas ar priemonių linija jums tinka, ir oda atrodo jaunatviška ir prižiūrėta, tai keisti kosmetiką tiesiog šiaip sau, dėl paties keitimo fakto, nereikia. Nors niekas nedraudžia išbandyti naują kremą.
Коsmetiką reikia keisti, jei atsiranda būtinybė spręsti konkrečią problemą. Pavyzdžiui, žiemą oda pasidarė sausa, šerpetojanti, arba po paplūdimio sezono atsirado pigmentinių dėmių, ir taip toliau.
Visai normalu, kad po 2 -3 mėnesių preparato efektyvumas šiek tiek sumažėja. Tiksliau, susiformuoja fiziologinės kumuliacijos efektas – pusiausvyros taškas, kuomet pasiektas maksimalus efektas. Neįmanoma be galo kaupti drėgmę, stimuliuoti kolageno sintezę, aktyvuoti ląstelių apykaitą. Tačiau įmanoma palaikyti savo odą tokioje pusaiusvyros būsenoje, naudojantis kosmetinėmis priemonėmis.
Rekomendacijos keisti kosmetiką dažnai grindžiamos tuo, kad skirtingos priemonės vieną ir tą pačią problemą sprendžia skirtingais būdais. Pavyzdžiui, lyginti raukšles galima aktyvuojant kolageno sintezę, arba spartinant epidermio ląstelių apykaitą, arba veikiant odos augimo faktorius ir tt. Todėl kosmetinėje gali atsirasti penki kremai – visi nuo raukšlių, tačiau su skirtingais aktyviaisiais priedais: vienas regeneruoja, kitas maitina, trečias drėkina, ketvirtas stangrina...
Dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad nustojus vartoti preparatą oda atrodo blogiau. Visai suprantama. Rūpinomės ja, rūpinomės, ir staiga nustojome rūpintis. Štai ir prarado ji šiek tiek šviežumo. Nors gali būti, kad oda atrodo prasčiau nustojus vartoti konkretų kremą. Priežasčių gali būti kelios – stresas, ligos, nuovargis, nemiga, bloga ekologija, cigarečių dūmai, žarnyno veiklos sutrikimai ir tt. Oda – organizmo veidrodis, ji atspindi visus vidinius nemalonumus.
Blogiausiu atveju, neteisingai naudojamas kremas dezorientuoja odos ląsteles. Sakykime, jei jums dar nėra 25 metų, o jūs nusprendėte naudoti mamos kremą nuo raukšlių su superktyviais ingredientais, odos ląstelės gali „pagalvoti“: „jeigu mus maitina energodopingu, kaip dar vargintis ir dirbti?“
Kad išvengtume nesusipratimų dėl neteisingai parinkto kremo, būtinai atsižvelkime į savo amžių ir odos tipą, o taip pat tiksliai nustatykime problemą.
Antrasis mitas: „Priklausomybė nuo deguonies“
Labiausiai paplitę klaidingi išsireiškimai:
„Naudojant deguonies kosmetiką oda greitai pripranta ir nereaguoja į kitą kosmetiką“.
„Deguonis labai pavojingas kaip laisvųjų radikalų šaltinis“.
„Deguonies kosmetiką naudoti beprasmiška, nes deguonis neprasiskverbia į odą“.
Tiesa apie deguonies kosmetikos poveikį
Neįmanoma priprasti prie deguonies, kadangi mes, Homo Sapiens, esame aerobinė rūšis. Tai yra, visas mūsų gyvenimas įmanomas tik ten, kur yra deguonies. Таip pat, kaip neįmanoma priprasti prie vitaminų, baltymų, angliavandenių, mikroelementų, be kurių mūsų organizmas negali egzistuoti, kadangi jo audiniuose visą laiką vyksta taip vadinamas metabolizmas – nuolatinis audinių atsinaujinimas.
Pavyzdžiui pabandykite iš raciono išbraukti baltymus. Po poros savaičių pastebėsite rankų ir kojų pabrinkimą, paskui atsiras raumenų distrofija, paskui Kvašiorkoro liga.
Dabar apie radikalus. Ore deguonis yra kaip molekulė О2, susidedanti iš dviejų atomų. Ši molekulė yra stabili, jos padalijimui į atomus reikalinga energija ir specialios sąlygos. Būtent šis molekulinis deguonis ištirpinamas mūsų mikroemulsijos dalelėse.
Atominis deguonis О+ gali susidaryti vykstant kai kurioms cheminėms reakcijoms, pavyzdžiui irstant vandenilio peroksidui arba mitochondrijose vykstant „kvėpavimui“ ir ATP sintezei. Būtent jie ir yra laisvieji radikalai. Atominis deguonis ilgai egzistuoti negali, jis pernelyg aktyvus.
Kovai su laisvaisiais radikalais mūsų organizme egzistuoja galinga gynybinė antioksidacinė sistema, kuri kruopščiai kontroliuoja laisvųjų radikalų koncentraciją ir akimirksniu sunakina perteklių.
Apibendrinat tai, kas pasakyta aukščiau, darosi aišku, kad deguonies kosmetika, pernešanti molekulinį deguonį, niekaip negali tapti laisvųjų radikalų šaltiniu.
Deguonis prasiskverbia į odą – maždaug 2-5% nuo viso organizmo gaunamo deguonies apimties, kadangi viena iš penkių pagrindinių odos funkcijų yra kvėpavimas.
Кremas su perftorangliavandeniliu 10–55% padidina deguonies kiekį odoje. Mes turime mokslinių tyrimų, atspindinčių eksperimentų rezultatus, ataskaitą.
Deguonis nepriklauso stimuliatoriams. Tai reguliuojanti molekulė. JI „įsijungia“ į darbą tik tada, kai yra realus jos stygius. Ir pasisavinamas deguonis tik tiek, kiek jo trūksta normalioms organizmo gyvybinėms funkcijoms.
Deguonis yra vienas iš pagrindinių elementų, kuris yra būtinas palaikant ląstelių energetiką pakankamai aktyvioje būsenoje.
Su pagarba,
Rima Kornejeva, vyriausioji kosmetologė,
Ir Jungtinės kompanijos Faberlik mokslinio - techninio Centro direktorė,
m.m.k
vertimas D. Motik
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą